Kompiuterio žala žmonėms ir sprendimo būdai

[Tomas]

Sveiki, taigi po daug visokių pokalbių su žmonėmis ir aktualiai atsižvelgus į juos kaip jie reaguoja ir panašiai.
Nusprendžiau padaryti šiokia tokia informacija jums, kad pasidalinti ir galbūt pagalvoti jums apie save, savo sveikata.

Taigi šį informacija yra iš interneto ir ne mano rašyta, taigi ir šaltinius aš šiuo metu nenurodinėsiu.
[i]**Tai gali būti, dėl reklamos veiksmas vienokios ar kitokios.[/i]


[color=red]--------------------------------------------------------------------------------[/color]

[i] Šiuolaikiniame informacinių technologijų pasaulyje mūsų kasdienybė neįsivaizduojama be kompiuterio ir jo teikiamų galimybių buityje ar darbuose. Tačiau pastaruoju metu manoma, jog kompiuteris ne tik padeda, bet ir turi tam tikros neigiamos įtakos mums, mūsų protui. Mokslininkai pradeda kalbėti apie tai, kad taip gyvendami ir naudodamiesi kompiuteriais bukiname savo smegenis.

Vaikai ištisomis dienomis žaidžia beprasmius žaidimus, kurie ne tik kad ištuština tėvų pinigines bet ir jiems patiems nesuteikia nieko gero. Nuolatinis toks pat bėgiojimas ratais, šaudymas į tuos pačius žmogeliukus ar kitus gyvius po truputį sekina smegenis ir žmogus nebegalvoja, o tiesiog daro – bėga, šaudo ir nieko daugiau. Keisčiausia, kad didžioji dalis populiariausių pasaulio žaidimų pagrįsti būtent tokiu principu, nors tai monotoniška smegenimis, tačiau daugumai įdomu ir tinkama. Kiekvieną dieną žmogaus smegenys mirksta šiame „gėryje“, o neretai tai tampa ir įvairiomis priklausomybėmis nuo žaidimų. Skaitydami knygas ar atlikdami kitokią meninę veiklą mes bent jau laviname vaizduotę, o žaidimuose viskas iškart pateikiama ekrane.

Kita problema, tai primityvumas naudojantis kompiuteriais ir internetu. Mes džiaugiamės ir esame patenkinti, kad naujosios technologijos už mus atlieka daugybę dalykų, tačiau kompiuteris kartais pasiglemžia daugiau nei iš tiesų reikia. Internete paplitusios įvairios laiko planavimo ir dienotvarkių programos, kurios ne tik pačios paskirsto žmogaus laiką, bet ir prisimena viską už jį. Žmogui net nebereikia atsiminti, ką ir kada jis turi padaryti, o mokslininkai mano, kad būtent tokio pobūdžio smegenų bukinimas ir yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio žmones vis sunkiau įsisavina informaciją. Žmogus tiesiog atpranta pats mąstyti – viską už jį padaro internetas, kompiuteris ir keletas programų.

Smegenims reikia iššūkių ir nestandartinių užduočių, o kompiuterių pasaulyje eiliniam vartotojui to jau praktiškai nebėra. Visos svetainės, tinklalapiai ir programų vartotojų sąsajos kuriamos kuo paprasčiau, kuo lengviau – kad visi mygtukai būtų matomoje vietoje ir žmogus galėtų juos pasiekti vos vienu pelės paspaudimu. Taip informacija pasiekiama greičiau, tačiau iškilus minimaliems pasikeitimams ar pasikeitus aplinkai, žmonės pasimeta ir nebežino ką daryti. Panašiai būna mokyklose per informacinių technologijų pamokas, kai mokyklos kompiuteryje viskas vienaip, o parėjus namo šiek tiek pasikeitusios mygtukų buvimo vietos. Tuomet žmogus nebemąsto, o tiesiog ieško to, kas ten turi būti, neradęs pasimeta ir bėga klausti kitų, o ne pats sprendžia problemą. Tikriausiai sutiksite su manimi, jog tai pats paprasčiausias ir aiškiausias pavyzdys, kai parodoma, kad žmogaus smegenis jau yra bukinamos.

Kompiuteris mūsų pasauliui suteikė daugybę galimybių, bet mes pradedame aukoti savo protą dėl patogesnio ir geresnio gyvenimo. Mes džiaugiamės, kad nebereikia mąstyti ir pačiam visko daryti, tačiau ar ilgai viskas taip išliks ir ar mums iš tiesų geriau taip gyventi. [/i]


[color=red]--------------------------------------------------------------------------------[/color]

[u][b]Kaip apsaugoti sveikatą, dirbant kompiuteriu?[/b][/u]

Tai mūsų medicinos gydytojai ir kiti mūsų specialistai, teigia:

[i]Vaizdo ir kompiuteriniai žaidimai žaibiškai užkariavo visą pasaulį. Kaip rodo praeitų metų tyrimai, vaikai ir vyresni žmogučiai žaidžia mažiausiai nuo 5 iki 10 valandų per savaitę, ir kartais šis skaičius būna gerokai didesnis. Žaidimų pardavimai gerai atspindi jų populiarumą. Puiki specialiaisiais efektais perkrauta grafika, greiti ilgalaikiai intensyvūs judesiai žaidimo metu ir ilgos valandos prie žaidimų kompiuterio - tai idealus derinys atsirasti įvairioms sveikatos problemoms.
[/i]
[b]Dažniausi dėl per dažno žaidimo su kompiuteriu atsiradę sveikatos sutrikimai yra:[/b]

[b]Kompiuterio keliamas pavojus sveikatai gali būti:
[/b]
     
regėjimo problemos (dažnesnė trumparegystė), akių nuovargis, sausumas ar peršėjimas;
kaulų ir raumenų sistemų pakenkimas, atsirandantis dėl nepatogios kūno padėties ir šių sistemų įtampos darbo metu;
dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos;
veido bei kaklo odos pažeidimai;
įtaka reprodukcinei sistemai (poveikis nėščioms moterims bei vaisingumui);
galvos skausmai;
riešų sąnarių jautrumas;
dubens, kojų kraujotakos sutrikimas;
sprando, pečių juostos, nugaros, juosmens srities skausmai;
karpalinio tunelio sindromas.
Karpalinis tunelis - tai siauras plyšys, kuriuo praeina delno raumenų sausgyslės, kraujagyslės ir vidurinis nervas. Susiaurėja jis dėl dažnai pasikartojančių monotoniškų riešo judesių. Tada prasideda viduriniojo nervo spaudimas, o vėliau ir uždegimas, sutrikdoma nervo kraujo apytaka, sumažėja nervo laidumas. Atsiranda delno sustingimas, sumažėja nykščio bei rodomojo piršto judrumas ir raumenų jėga. Dažnai pirmasis simptomas būna deginantis skausmas naktį, vėlyvose stadijose gali atsirasti nykščio raumenų atrofija ir paralyžius.


[b]Medikai rekomenduoja:[/b]

[i] Daryti pertraukas kas 40-60 minučių  arba tiesiog kas valandą. Pertraukėlės metu reikėtų atsitraukti nuo kompiuterio ar televizoriaus, ištiesti ir pramankštinti kojas, rankas, pasivaikščioti po kambarį, sufokusuoti akis į nutolusius objektus.

Kartą per 15-30 minučių svarbu, kad geimeriai ir šiaip žmonės daug laiko praleidžiantys prie kompiuterio, nukreiptų akis nuo ekrano ir savo žvilgsnį sufokusuotų ties toliau esančiais objektais - pavyzdžiui, į vaizdą už lango, medžius, dangų, ar kieme žaidžiančius vaikus, tiesiog sufokusuokite savo akis į tolį.

Žalia spalva ramina akis, taigi savo žvilgsnį nukreipkite į medžius, krūmus ar kitus augalus.

Retkarčiais, nukreipus akis nuo ekrano, svarbu pamirksėti, kad akies paviršius būtų pakankamai drėkinamas. Akys išsausėja dėl to, kad žaidžiant žmogaus mirksėjimas gerokai retesnis, nes žvilgsnis įtempiamas siekiant sekti greitus vaizdo pokyčius.

Sėdėkite prieš ekraną tiesiai, įsitikinkite, kad ekrano plokštuma nukreipta tiesiai į jus, o ne įstrižai. Tokia laikysena leis suvienodinti krūvi abiejoms akims.

Kėdė turi būti patogi, su atrama nugarai, pėdos turi tvirtai remtis į grindis.

Jei žaidimas žaidžiamas naudojant televizorių kaip vaizdo ekraną, tada sėdėkite mažiausiai 1,8 metro atstumu. Žaidimams naudojant kompiuterio monitorių, ekranas idealiu atveju turėtų būti butolęs apie 50-65 cm nuo jūsų akių.

Vaizdo parametrus suderinkite taip, kad kuo labiau sumažintumėte atspindžius. Naudokite ekranų filtrus.

Akims gerai, jei naudojate didesnio kontrastingumo ir didesnės skiriamosios gebos ekranus - tai tikrai padės norint išsaugoti sveikas akis.

Retkarčiais, nukreipus akis nuo ekrano, svarbu pamirksėti, kad akies paviršius būtų pakankamai drėkinamas. Akys išsausėja dėl to, kad žaidžiant žmogaus mirksėjimas gerokai retesnis, nes žvilgsnis įtempiamas siekiant sekti greitus vaizdo pokyčius.

Paprašykite akių gydytojo, kad jis jums išrašytų akių lašų, kurie drėkintų akis.

Mažiausiai 6-8 kartus per diena stipriai patrinkite rankų delnus vienas į kitą, po to priglauskite delnus prie akių ir palaikykite porą minučių. Delnų šiluma atpalaiduos akių raumenis.

Atlikite paprastus akių stiprinimo pratimus, kurių mokoma jogos užsiėmimuose, kurie aprašomi knygose, arba paprašykite gydytojo patarti, kokius pratimus jis rekomenduotų. Tokie pratimai yra nesudėtingi ir juos galima atlikti bet kuriuo momentu. Akių sukimas ratu, sufokusavimas ties nosies galiuku ir ties kaktos zona tarp antakių, akių sukiojimas iš kairės į dešinę - visa tai yra tikrai lengvi pratimai.

Pasitikrinkite savo regą pas kvalifikuotą akių gydytoją, kad jis nustatytų, ar jums reikia "akinių darbui su kompiuteriu".
Jei jūs naudojate kontaktines linzes, žaidimo metu geriausia būtų, jei jas išsiimtumėte, ir vietoj jų naudotumėte akinius.[/i]

[b]Kitos rekomendacijos:[/b]

Patarimai, kaip išvengti neigiamo kompiuterio poveikio:

Prieš pirkdami kompiuterį, tėvai turėtų pasitarti su specialistu, kiek reikėtų prie jo praleisti laiko, kad jis vaikui nepadarytų žalos. Apsisprendus pirkti kompiuterį vaikui būtina papasakoti apie kenksmingą jo poveikį, nustatyti režimą, taisykles, kaip naudotis kompiuteriu ir internetu. Jeigu vaikas jų nesilaiko, jokiu būdu neatimti galimybės naudotis elektroniniu įrenginiu, nes tada tik sumažės tėvų autoritetas - geriau riboti buvimo prie kompiuterio laiką.
Vaikai turėtų pailsėti nuo kompiuterio mažiausiai kas 20 minučių. Jų internetiniai seansai turėtų būti ribojami pagal atitinkamą amžiaus kriterijų. Naudotis kompiuteriu nepilnamečiui per dieną galima ne daugiau kaip 2 – 3 valandas;
Reguliariai leiskite pailsėti akių raumenims, sutelkdami žvilgsnį į tolimus ir į artimus objektus.
Sėdint prie kompiuterio, galva neturėtų būti palinkusi į priekį, nes taip įtempiamas kaklas; smakras turėtų būti nuleistas žemyn, nugara laikoma tiesiai, o visas kūnas – atsuktas į priekį, bet ne pasuktas į šoną.
Kėdės aukštis turėtų būti reguliuojamas, kad tiktų prie kompiuterio sėdinčiam asmeniui. Dirbant dilbiai turėtų būti maždaug horizontalioje padėtyje, kojos – atpalaiduotos ir patogioje padėtyje, o šlaunys – irgi maždaug horizontalioje padėtyje. Jei reikalinga, naudokite atramas kojoms.
Kompiuterio ekrano viršus turėtų būti maždaug akių lygyje – jį reikėtų pritaikyti prie kiekvieno šeimos nario. Be to, turėtumėte turėti galimybę laikyti klaviatūrą plokščią arba pakreiptą.
Norint sumažinti akims tenkančią įtampą, ekranai turėtų būti tokioje padėtyje, kad atspindžiai ir blizgėjimas nuo lempų šviesos ir langų būtų kuo mažesni.
Jei kažkas nutiktų kompiuteriui, priminkite savo vaikams, kad niekuomet neliestų elektros laidų ir nenuimtų korpuso gaubto, norėdami pažvelgti į vidų.

[b]Pagal vaiku amžių:[/b]

[b]Vaikai iki 7 metų:[/b]

[i]Jaunesni nei 7 metų vaikai ribotai supranta internete pateikiamą informaciją, pvz., nelabai skiria reklamą nuo tikro turinio. Tėvai, turinys tokio amžiaus vaikų, turi padėti savo atžaloms rasti tinkamos medžiagos. Šiame amžiuje šeima gali nustatyti pirmąsias naudojimosi kompiuteriu taisykles.

Būtų protinga, jei ikimokyklinukui naudojantis internetu su juo būtų suaugęs žmogus.
Į mokyklą dar neinančių vaikų prieiga prie interneto turi būti ribojama, leidžiant naršyti tik iš anksto sutartus puslapius.
Saugiausias būdas – sukurti asmeninę vaiko darbo aplinką, kurioje prieiga prie interneto būtų apribota, leidžiant naudotis tik kai kuriomis svetainėmis.
Oftalmologai pataria mažiesiems iki 5-erių metų prie kompiuterio sėdėti ne daugiau kaip 20 minučių per dieną, vyresniems ikimokyklinukams - iki pusvalandžio.
Kaip vaikų apsaugos priemonę galima naudoti programinę įrangą, vadinamą „internetine aukle“. Tokio tipo programos padeda kontroliuoti vaikų lankomus puslapius bei laiką, praleidžiamą prie kompiuterio. Pvz., pasibaigus nustatytam laikui išsijungia kompiuteris arba nebegalima naršyti internete. Administratorius tokios programos pagalba gali matyti, kokiuose puslapiuose vaikas lankėsi, kokias programas naudojo. Sukūrus filtrą, uždraudžiamos prieigos prie nepageidaujamo turinio internetinių svetainių.
Mažam vaikui galima nupirkti specialią, mažesnę pelę, kurią jam bus lengviau valdyti.[/i]
[b]
7–9 metų amžiaus vaikai:[/b]
[i]
Tėvai turėtų kalbėti su vaikais apie netinkamą interneto naudojimą ir nustatyti taisykles, kurių reikėtų laikytis. Vaikai taps atsakingesni ir galės internete saugiai dirbti savarankiškai, jei su jais bus kalbama ir jiems aiškinama, su kokiais dalykais jie gali susidurti. Tokio amžiaus vaikų naudojimąsi internetu vis dar reikia riboti, saugoti ir stebėti. Patartina, kad tėvai ir vaikai sutartų dėl naudojimosi internetu taisyklių. Naudotis internetu namie vis dar leidžiama tik prižiūrint tėvams.

Vaikas dar gali nesugebėti savarankiškai nustatyti svetainės patikimumo, todėl prieš publikuodamas asmeninę informaciją, jis (ji) turi visada paprašyti tėvų leidimo.
Pokalbių kambariai ir kitos viešos internetinės diskusijos dar gali būti netinkamos vaikams.
Sukūrus vaikui vartotojo abonementą su ribotomis vartotojo teisėmis, jis (ji) galės savarankiškai mokytis naudotis kompiuteriu.
Filtravimo programas galima naudoti ir siekiant uždrausti prieigą prie netinkamų svetainių, tačiau vis tiek svarbu, kad tėvai aktyviai domėtųsi vaiko naudojimusi internetu.[/i]

[b]10–12 metų amžiaus vaikai:[/b]

[i]Mokiniai jau tikriausiai yra išmokę naudotis internetu įvairiais tikslais. Tėvai gali palaikyti savo vaikus ieškodami su jų namų darbais, hobiais ar kitais pomėgiais susijusių svetainių. Be to, šeima gali naudotis internetu spręsdama visai šeimai aktualius klausimus. Vaikams vis dar reikia tėvų priežiūros, kontrolės ir tinkamo naudojimosi taisyklių. Vis dėlto vaikai jau gali būti radę būdų apeiti taisykles ir išvengti priežiūros, jei mano, kad taisyklės per griežtos arba neatitinka jų poreikių.

Atsižvelgdami į visus poreikius ir nuomones, tėvai ir vaikai turi susitarti, ką vaikams internete galima daryti ar naudoti ir ko ne..
Sutarkite, kada ir kokią asmeninę informaciją galima suteikti, bei aptarkite su informacijos atskleidimu susijusius pavojus.
Jei vaiką jau domina pokalbių kambariai ir IRC, tėvai turėtų su juo (ja) aptarti saugumo klausimus ir stebėti jo (jos) patirtis internetinių diskusijų metu.
Daugelis vaikų yra smalsūs, todėl tėvai turėtų pabrėžti, kad labai svarbu internetu naudotis saugiai ir atsargiai.
Informacijos saugą reikėtų nuolat naujinti.[/i]
[b]
13–15 metų amžiaus vaikai:[/b]

[i]Vaikui sulaukus tokio amžiaus, internetas tampa socialinio gyvenimo dalimi. Kuo aukštesnis kompiuterinio raštingumo lygis, tuo daugiau atsiveria galimybių naudojantis internetu. Tėvams gali būti labai sunku sužinoti, ką jų vaikas veikia internete. 13–15 metų vaikai gali norėti, kad jų veikla būtų privati, ypač jei tėvai anksčiau nesidomėjo ir nežinojo, kaip vaikas naudojasi internetu.

Paaugliai vis dar gali nesugebėti tinkamai įvertinti atitinkamų situacijų ir kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, nuotraukų bei tekstų apie save publikavimas internete, jiems gali reikėti suaugusiųjų patarimo.
Interneto vartotojo etika ir atsakomybė yra svarbūs klausimai, kuriuos reikia aptarti. Pavyzdžiui, neteisėtas failų atsisiuntimas, etika ir autoriaus teisės. Vaikai taip pat turi būti atsakingi už tai, ką jie publikuoja tinkle, įskaitant asmeninę informaciją arba tokią informaciją, kuri gali būti nelegali.
Tėvai turėtų domėtis vaikų „internetiniais kontaktais“ lygiai taip pat, kaip domisi kitais jų draugais. Būtų protinga, jei vaikams norint susipažinti su naujais žmonėmis tinkle, tėvai į tai atkreiptų dėmesį.
Tėvai turėtų stengtis nereaguoti per stipriai, net jei sužino, kad vaikas internete patyrė ką nors baisaus.[/i]

[i]Pagal naujai atsirandančių problematikos žmonių susidarymo, galimas šioks toks santykis iš šių metu pateiktu.[/i]

[i]Mažiau sėdėjimas prie kompiuterio ir žaisdami žaidimus, jums geriau.
Mažiau galvos skausmo, mažiau rėksmu, mažiau nervu ir galiausiai mažiau sergamumo.
Sveikam žmogui, sveika gyvensena ir žmogus laimingesnis.

Taigi štai, trumpai aprašytą problema ir sprendimo būdai.
Žmonės mažiau sėdėkime namuose prie kompiuterio ir negadinkime savo sveikatos. [u][b]Pajudėkime Laukan Pasivaikščioti ![/b][/u][/i]